vietininkas

2 viẽtininkas (-inykas KŽ; SD263, D.Pošk, M) -ė smob. (1) K, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, vietiniñkas (-inỹkas) (2); I, L, Š, LL97 1. Q502, N, Š, A1883,94, APhV116, ŠT354 pavaduotojas, esantis kieno vietoje: Kas savo vieto[je] kitą palieka, tas paliktasis bus vietininkas J. Vietinykas, instatytas ant kito vietos SD¹87. Vietinykas karaliaus, ant būklės karaliaus esąs SD114. Vietininkas miestvaldžio R376, MŽ504. Lietuvoje jis (Jogaila) laikė savo vietininką, brolį Skirgailą A.Vien. Didžiojo kunigaikščio vietininkas LEVIII230. | Petras kaip ir V[iešpats], vaikščiodamas ant vandenių, parodės vienu vikoriumi, tai yra vietinykù Christaus DP612. Ir atstodamas, nueidamas ižg šio pasaulio [Kristus] indavė jį Petrui ir viẽtinykamus jo, prikuopėjamus ir piemenimus bažnyčios savos DP325. Popiežius yra jo (Kristaus)… viẽtinykas DK39. Vietinykas plebono SD99. Kas metą vienok reikalavo piningų nu savo vietinykų, arba administratorių M.Valanč. Vietinykas mokytojo SD135. Vietinykas šimtinyko Sut. ║ atstovas: Vyrai, kurie bažnyčios viẽtininkai, turėjo pasirašyt Ktč. 2. Q500, R, MŽ, Kos40, LTEXII229 istor. srities valdytojas: Vietinykas, kursai yra ant ko pardėtoju I. 3. Sk, Snt vietinis gyventojas: Vietinykai, sugrįžusys iš girių, paliko begyvenantys kaip pirmu ant degėsais S.Dauk. Ans viẽtininkas yra – čia gimęs, čia augęs Mžk. Viẽtininkų senių mažai bė[ra], išmirę DūnŽ. Iš kur jūs žinojot, kad aš vietiniñkė esu? Rmč. Likom su Varkalėne dvi senės viẽtininkės pakšteliškės DūnŽ. | Valdžia kalta, ka nevaldo tų valdininkelių viẽtininkų Krš. Mūsų viẽtinykai teip daro, ko benorėt su svetimaisiais Pšl. | Viẽtininkas – ūkininkas, neišsikėlęs iš kaimo, kuris išdalytas Snt.